Kaip tai vyksta kodavimas nuo alkoholizmo?

Gydymas nuo alkoholizmo: kaip tai vyksta?

Alkoholis – visuomenę žlugdantis „malonumas“, nuo jo priklausomi tampa vis daugiau žmonių. Saikingas gėrimas savaitgalį ar pravaikštos darbe? Visa tai jau yra psichologinė priklausomybė nuo alkoholio, skiriasi tik jos stadijos. Žmonių charakteriai skirtingi, todėl ir bandymai atsikratyti šios priklausomybės nėra vienodi. Vieni tikina, jog sugebės save sudrausminti patys, ir jiems laikinai pavyksta, o kiti laužo kodus ir ištisai kankinasi visą gyvenimą. Kur pakastas šuo? Pasirodo, daug kas priklauso ne tik nuo noro ir pasiryžimo, bet ir nuo aplinkos bei gaunamos informacijos.

„Net jei ir sugebėčiau vartoti alkoholį saikingai, vis tiek to nedaryčiau. Taip pradeda jaustis pas mane apsilankę pacientai, tapę sąmoningais blaivininkais“, – apie psichokodavimą pasakojo Lietuvoje bei užsienyje dirbantis psichoterapeutas Marius Gabrilavičius, žinomas kaip M.G.Maksimalietis.

Kodavimo būdai

Yra įvairių kodavimo nuo alkoholio būdų, kurie gali padėti sustabdyti šios visą gyvenimą žlugdančios priklausomybės progresavimą, tačiau ne visi metodai veikia tikslingai ir kokybiškai.

Medicininis – kai žmogui tariamai į kūną yra įsiuvama kapsulė ar suleidžiami vaistai, – dažnai efektyvu, bet ne itin kokybiška. Tokiu atveju žmogus bijo rimtų sveikatos sutrikimų arba net mirties, kuri gali ištikti pradėjus vartoti alkoholį, ir visą tą laiką jis kenčia laukdamas kodo pabaigos.

Psichoterapinis būdas veikia kiek kitaip – vyksta seansas, kurio metu žmogus naudojant momentinę hipnozę yra perprogramuojamas įdiegiant priklausomybę blaivybei.

Tačiau ir vienu, ir kitu atveju žmogus yra paveikiamas psichologiškai. Pirmuoju atveju placebo principu per baimę, o psichokodo pagalba yra suformuojamas savotiškas psichologinis barjeras, per kurį žmogus neleidžia sau perlipti, ir todėl jam pradeda pavykti nebeleisti sau išgerti.

Kodavimas – tai pasiryžusio keisti savo gyvenimą žmogaus pagalbininkas.

Pasiruošimas kodavimo seansui

Prieš kodavimą žmogus turi nevartoti alkoholio. Paprastai specialistai nustato laiką, kurį reikia išbūti negėrus. Dažniausiai šio reikalavimo trukmė apie 10 dienų.

Taip pat negalima vartoti kofeino turinčių gėrimų bei raminamųjų vaistų (nebent žmogui vaistai yra būtini). Daugeliui pažįstamas psichologinių priklausomybių specialistas psichoterapeutas M.G.Maksimalietis paaiškino, jog toks pasiruošimas kodui įrodo ir jam, ir pačiam žmogui, jog noras yra išties stiprus. Tokiam žmogui tereikia profesionalios pagalbos.

O jeigu nuo alkoholio priklausomas žmogus nesugeba išbūti 10 dienų be jo, tai tik reiškia, jog šis žmogus dar nepasiruošęs gydytis. Jis paprasčiausiai dar bijo, kad iš jo bus atimta galimybė saikingai išgerti taurę vyno ar butelį alaus. O tai reiškia, kad rizika sulaužyti kodą tokiam žmogui didesnė. „Stengiuosi žmonėms ne suteikti pagalbą, o realiai padėti, todėl neišsilaikiusių kodavimo seansui nepriimu“, – kalbėjo M.G.Maksimalietis.

Yra tam tikrų atvejų, kada žmogaus koduoti negalima. Taip nutinka pacientams su rimtomis psichinėmis diagnozėmis, kuriems gydytojai neleidžia to daryti. Taip pat nekoduojamas žmogus, kuris atėjęs į kodavimo seansą ir išklausęs paskaitą apsisprendžia seansą atidėti vėlesniam laikui dėl to, kad jam dar norisi pabandyti susitvarkyti pačiam – savo jėgomis.

Užsikoduoti nesiryžtančiam žmogui suteikiama galimybė ateiti tik pokalbio. Tačiau M.G.Maksimalietis yra pastebėjęs, jog dauguma pasinaudojusių šia privilegija iš karto sutinka užsikoduoti arba sugrįžta vėliau. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių, bet pagrindinės – neįgyvendintas noras atsikratyti šios priklausomybės pačiam ir suvokimas, jog kodavimas  nuo alkoholio gali būti išeitis.

Drausminti ir versti nereikia

Labai dažnai nuo alkoholio priklausomi žmonės mano, jog tereikia rimtai susiimti, ir viskas pasibaigs, tačiau ne viskas taip paprasta. Atsikratyti priklausomybės vienu bakstelėjimu neįmanoma, tai ilgalaikis darbas su savimi.

Taip pat nereikia įkyriai versti kitų (vyro, žmonos, tėvo, sūnaus) užsikoduoti. Tokiu atveju žmogus nejaučia pakankamai motyvacijos gyventi blaiviai, todėl joks kodas jo neveikia. Jis, eidamas koduotis, visiškai nenori atsikratyti šios priklausomybės, todėl jei ir užsikoduos, kodą sulaužys.

Sulaužius kodą pasekmės priklauso nuo žmogaus organizmo, tačiau paprastai apsinuodijimas alkoholiu būna kur kas stipresnis, tai sukelia didesnę psichologinių bei fiziologinių sveikatos sutrikimų riziką.

Leiskite pajusti dugną

Galbūt šis patarimas nuskambės drastiškai, tačiau labai svarbu yra pačiam žmogui leisti pajusti „dugną“.

Jeigu žmona, vyras, tėvai ar kitas artimas žmogus nuolat bus šalia ir nuolat globos, sergantysis jausis patogiai ir saugiai. Kartais reikia leisti jam suvokti, jog dar šiek tiek, ir jis praras viską – darbą, šeimą, sveikatą. Jį kankins skausmai, nerimas, apsinuodijimas, vienatvė, depresija, finansinis nepriteklius ir tiesiog „juoda duobė“.

Alkoholikams toks ateities įsivaizdavimas atrodo bauginantis, nes saugumas jiems ypač rūpi. Todėl norint padėti, kartais reikia tiesiog palikti žmogų vieną su savo skausmu ir problemomis, jį stebint iš toliau. Tačiau jei žmogus pasiryžta ir užsikoduoja, jei iš tikrųjų nori, palaikymas jam tikrai nepakenks.

Užsikodavę žmonės laikinai gali susidurti su sunkumais, kadangi iki šiol jie gyveno visiškai kitokį gyvenimą – savo nesėkmes bei liūdesį malšindavo alkoholiu, taip sukurdami naujas nesėkmes ir pratęsdami liūdesį, o retai atsirandantį džiaugsmą užsigerdavo tuo pačiu skysčiu.

Tačiau kaip atsipalaiduoti, kai nebeliko alkoholio? Kaip nusiraminti ir atrasti tai, kas malšina liūdesį ir suteikia džiaugsmo?

Pradžioje nebūna labai paprasta, gali atsirasti irzlumas, žmogus tampa jautresnis, tačiau su laiku viskas pasikeičia. Jie pradeda džiaugtis tuo, kad pagaliau pradeda pavykti pasiekti savo tikslus.

Blaivininko smegenys lyg gimsta iš naujo – jis atranda save ten, kur galbūt niekada nebūtų savęs realizavęs. Priklausomybę nuo alkoholio nugalėję žmonės neretai pradeda užsiimti visiškai nauja veikla, atranda naujų pomėgių, iš kurių vėliau gali išaugti verslai. Jų smegenys suaktyvėja, todėl ir sakoma, kad tokie žmonės į viską reaguoją jautriai, jie negali pakęsti blogio, kurį mato.

Net juokaujama, jog žmogus, pradėjęs gyventi blaiviai ir suvokęs, koks tai džiaugsmas, nori garsiai apie tai skelbti visam pasauliui. Dažnai anksčiau gėrę žmonės turi pažįstamų, draugų, kurie vis dar tai daro, tačiau prisiminus savo ankstesnį gyvenimo būdą, nenorėtų grįžti į praeitį jokiu būdu.

Artimųjų palaikymas po kodavimo – būtinas

Alkoholio nevartojančio žmogaus smegenys veikia teisingai, kitaip tariant, atskiria gėrį nuo blogio, mato realybę ir realų pasaulį. Todėl tokiems žmonėms ypač svarbu į savo smegenis įsileisti teisingą informaciją.

Jeigu nuolat suksis mintys apie tai, jog užsikodavimas reiškia, kad esu silpnos valios žmogus ir dabar labai išsiskiriu iš kitų – vėliau tai gali palaužti žmogų. Svarbu tokiam žmogui priminti, jog džiaugiatės, kad jis gyvena kitaip, kad dirba, tobulėja ir klesti dabar labiau, nei bet kuris kitas nors ir saikingas alkoholio vartotojas.

Tereikia įžvelgti alkoholio atsisakymo privalumus, o ne trūkumus. Trūkumų būti ir negali, tačiau naujai suformuotam blaivininkui gali atrodyti kitaip. Artimų žmonių palaikymas yra būtinas. O jeigu kiti šeimos nariai nevartoja alkoholio tai tik papildomas privalumas, taip pat gerai būtų jei anksčiau alkoholį vartojęs žmogus, susirastų bendraminčių, kurie taip, kaip ir jie – jau gyvena kitokį gyvenimą.

Priklausomybę nuo alkoholio gali turėti tiek jaunas, tiek garbaus amžiaus žmogus. Paklausus, ar yra skirtumas, kokio amžiaus žmogų gydyti lengviau, M.G.Maksimalietis atsakė, jog didelio skirtumo nėra.

Aišku, jeigu žmogus gėrė 40 metų, tai jis jau turi susiformavusį tam tikrą gyvenimo būdą, atitinkamą mentalitetą, jis visiškai neįsivaizduoja gyvenimo be alkoholio – todėl su tokiais yra sudėtingiau.

Tačiau tai visiškai nereiškia, jog jaunus žmones užkoduoti yra kur kas lengviau – svarbiausia yra paties žmogaus noras bei tikėjimas.

Autorė: Sabina Adamovič

 

Šaltinis