Gyvenimo sėkmė ir žalingi įpročiai – II dalis

Kaip virusinė programa žaloja kompiuterį, taip žalingas įprotis kenkia mūsų pasąmonei…

Dažnai motyvuodamas savo pacientus atsisakyti tam tikrų žalingų įpročių, pateikiu tokį palyginimą, kaip daroma žala mūsų pasąmonei, leidžiant sau naudotis žalingomis ydomis. Kompiuterio atmintis – kaip žmogaus pasąmonė, kurioje patalpinta visa informacija, kurią mes gauname nuo gimimo per jutimo receptorius (akių, nosies, ausų, odos) iš mus supančios aplinkos.

Visą tą informaciją mes užfiksuojame tam tikra toleruojama arba netoleruojama forma, pavyzdžiui, žmogus, prisilietęs prie karštos viryklės plytos, odos receptorių pagalba pajus nudegimo skausmą. Ir ta skausmo ir baimės forma išsisaugos informacine programa jo pasąmonėje, kuri nebetoleruos tokio poelgio niekada gyvenime. Ši  programa ateityje žmogui, atsiradus šalia viryklės, signalizuos “atsargiai – karšta!” Ir jis daugiau nebesilies.  Tokia programa yra tobula, kadangi ji mus saugos visą gyvenimą nuo nudegimo verdant ar kepant. O tokia programa, kaip pavyzdžiui alkoholio vartojimas, mus žlugdys visą gyvenimą, net jei ir naudosimės ja “saikingai”. Tokią programą aš prilyginu virusinei programai, kuri kenks mūsų smegenų veiklai kaip kompiuterio virusinė programa kenkia jo veiklai. Kodėl?

Kai kompiuteryje jau pasklidusi virusinė programa, mums, norint kompiuterio smegenų pagalba pasiekti kažkokį tikslą (atversti norimą puslapį), gali nepavykti, nes kompiuteris gali pradėti strigti, sulėtėti… Jei pagaliau ir atverčia tą puslapį,  būna iškreiptas vaizdas. Jei virusas žalingesnis – puslapio neatverčia, blogiausiu atveju – visai užgęsta. Taigi palyginkime alkoholio programą naudojančio žmogaus gyvenimą – funkcionavimą. Žinoma, visada priklausys nuo tos programos žalingumo: jei žmogus turi ūmiai toleruojančiojo bei vartojančiojo programą, jo patiriama žala bus akivaizdesnė. Pavyzdžiui, toks žmogus, dažniausiai, negali pasiekti savo tikslų, kadangi pažeistos žalingo įpročio (viruso) smegenys pradeda formuoti jam iškreiptą vaizdą, o to, kuris įnikęs į alkoholizmą ūmiau,  užsakytas tikslas (vaizdas) gali užtrukti, sulėtėti pasiekiamumas.

Dar ūmesnio vartojimo atveju gali visai išsijungti. Tikslas nepasiekiamas! Kaip tai atsiliepia mūsų gyvenimui? Žmogus, “saikingai” vartojantis alkoholį (nuolat, karts nuo karto…), pažeidžia savo psichiką,  smegenis, ir toks žmogus dažnai patiria nepasitikėjimo jausmą savimi,  tampa mažiau reiklus, mažiau žingeidus, pasyvesnis, gyvenantis ištisoje baimėje.

Tokie žmonės dažniau linkę rinktis tarnaujamąjį darbą. Labai didelė dalis “saikingai”  vartojančių alkoholį žmonių dirba darbus, kurie jiems iš viso nepatinka, dėl to labai mažai tobulėja. O žmogus, nesugebantis efektyviai tobulėti, niekada nesidžiaugs savo sėkme, nes jos tiesiog neturės… Esu įsitikinęs, kad tik tie žmonės, kurie naudojasi alkoholio, nikotino, pykčio, melo, keršto, pavydo bei kitų žalingų įpročių programomis, skundžiasi blogu gyvenimu…